- mirėti
- mirė́ti, -ė́ja (mìri J), -ė́jo intr. labai norėti valgyti, badu mirti: Jau tu mirė́k mirė́k – kad išvirs, ir pavalgysi Grg. Kad tas išstipęs: mirė́[ja] mirė́[ja] valgyti Grg. Nedrįsdamys [priešai] išsiskiesti, badu mirėjo vienoje vietoje S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.